Apie Dirgliosios žarnos sindromą dažnai pradedama galvoti tada, kai virškinimo simptomai kartojasi ilgą laiką, tačiau aiškios priežasties rasti nepavyksta. Pilvo pūtimas, skausmas, dujų kaupimasis, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar nuolatinis diskomfortas gali kelti daug klausimų, ypač tada, kai simptomai pradeda trukdyti kasdienybei.

Svarbu žinoti, kad DŽS nėra nustatomas vienu konkrečiu tyrimu. Jo negalima diagnozuoti tik kraujo tyrimu, echoskopija ar kitu vienu medicininiu tyrimu. Dažniausiai gydytojai pirmiausia atlieka įvairius tyrimus tam, kad atmestų kitas galimas virškinimo ligas ar sutrikimus, pavyzdžiui, celiakiją, uždegimines žarnyno ligas ar kitas būkles, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Jeigu tyrimai nerodo aiškios priežasties, tačiau simptomai kartojasi ir atitinka tam tikrus kriterijus, gydytojas gali nustatyti Dirgliosios žarnos sindromą. Todėl pirmas žingsnis, įtariant DŽS, turėtų būti pokalbis su šeimos gydytoju arba gastroenterologu.

Dažniausi požymiai, dėl kurių verta ieškoti atsakymų:

Dažnai iki diagnozės žmogus jau būna praėjęs ilgą kelią: bandė keisti mitybą, vedė maisto dienoraštį, skaitė daug informacijos internete ar konsultavosi su skirtingais specialistais. Dėl to diagnozė gali tapti ne tik atsakymu, bet ir palengvėjimu, nes pagaliau atsiranda paaiškinimas, kodėl kūnas taip reaguoja.

Vis dėlto svarbu neskubėti nusistatyti diagnozės patiems ir neatlikti didelių mitybos pokyčių prieš tyrimus, nes tai gali paveikti kai kurių tyrimų rezultatus. Taip pat svarbu suprasti, kad panašius simptomus gali sukelti ir kitos virškinimo sistemos ligos, todėl tik specialistas gali įvertinti situaciją ir atmesti rimtesnes sveikatos problemas.

Tinkama diagnozė yra pirmas žingsnis į aiškumą. Kai žinote, kas vyksta jūsų organizme, tampa lengviau suprasti ir savo žarnyną, stebėti simptomus ir ieškoti sprendimų, kurie padeda jaustis geriau kasdienybėje.