Dirgliosios žarnos sindromas, trumpiau DŽS, yra dažnas virškinimo sutrikimas, veikiantis žarnyno veiklą ir kasdienę savijautą. Su juo gali būti susijęs pilvo skausmas, pūtimas, dujų kaupimasis, viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba šių simptomų kaita.
DŽS yra funkcinis virškinimo sutrikimas. Tai reiškia, kad simptomai yra tikri ir jaučiami, tačiau tyrimai dažnai neparodo aiškios ligos, uždegimo ar pažeidimo. Dažniausiai žarnynas tiesiog reaguoja jautriau į maistą, stresą, emocinę būseną, rutiną ar kitus kasdienius veiksnius.
Dažniausi DŽS simptomai:
- pilvo pūtimas;
- pilvo skausmas ar spazmai;
- dujų kaupimasis;
- viduriavimas arba vidurių užkietėjimas;
- skubus noras tuštintis;
- diskomfortas po valgymo;
- matomas pilvo apimties padidėjimas.
Svarbu suprasti, kad DŽS kiekvienam gali pasireikšti skirtingai. Vieniems simptomai pasireiškia dažniau, kitiems tik tam tikrais laikotarpiais, o jų stiprumas gali kisti priklausomai nuo įvairių veiksnių.
Vienas svarbiausių dalykų kalbant apie DŽS yra žarnyno ir smegenų ryšys. Žarnynas dažnai vadinamas „antrosiomis smegenimis“, nes jis glaudžiai susijęs su nervine sistema. Tarp smegenų ir žarnyno nuolat vyksta komunikacija per nervų sistemą, o svarbų vaidmenį šiame procese atlieka nervas klajoklis (n. vagus). Dėl šios priežasties stresas, nerimas ar emocinė įtampa gali sustiprinti virškinimo simptomus, o ilgalaikis virškinimo diskomfortas gali paveikti emocinę savijautą.
DŽS nėra susijęs tik su tuo, ką valgome. Simptomams įtakos gali turėti keli veiksniai:
- jautresnis žarnynas;
- stresas ir emocinė būsena;
- mitybos įpročiai;
- fizinis aktyvumas;
- poilsis ir miegas;
- žarnyno bakterijų pokyčiai;
- žarnyno ir smegenų komunikacija.
Kalbant apie mitybą, svarbūs gali būti FODMAP – tai trumpos grandinės angliavandeniai, kurie kai kurių žmonių plonojoje žarnoje nevisiškai pasisavinami. Patekę į storąją žarną jie gali būti fermentuojami žarnyno bakterijų, todėl susidaro daugiau dujų. Jautresnio žarnyno atveju tai gali prisidėti prie pilvo pūtimo, skausmo ar diskomforto.
FODMAP randami įvairiuose produktuose, pavyzdžiui, svogūnuose, česnakuose, ankštiniuose, dalyje pieno ir grūdinių produktų, kai kuriuose vaisiuose bei saldikliuose. Kai kuriems žmonėms, turintiems DŽS, Low FODMAP mitybos metodas gali padėti sumažinti simptomus. Apie FODMAP daugiau galite sužinoti ir Monash University edukaciniame vaizdo įraše.
DŽS dažniausiai neturi vieno greito sprendimo, tačiau daugelis žmonių gali pagerinti savijautą geriau pažindami savo kūną, suprasdami, kas sukelia simptomus, ir atradę jiems tinkamus kasdienius sprendimus. Pirmas žingsnis dažniausiai būna ne tobulas mitybos planas, o supratimas, kas vyksta tavo kūne.
