Vienas dažniausių dalykų, kuris glumina žmones, susiduriančius su Dirgliosios žarnos sindromu, yra tai, kad simptomai gali pasireikšti labai skirtingai. Vieni jaučia pilvo pūtimą, kiti gali jausti pilvo skausmą ar spazmus. Apie DŽS plačiau skaitykite čia.

Dažniausi DŽS simptomai:

DŽS retai visiems pasireiškia vienodai. Kai kuriems simptomai sustiprėja po tam tikro maisto, kitiems dėl streso, įtampos, miego trūkumo ar pasikeitusios rutinos. Taip pat simptomai gali kisti dienos eigoje, pavyzdžiui, pilvo pūtimas ar tempimo jausmas dažnai stiprėja vakare arba pavalgius, o per naktį gali sumažėti.

Viena iš priežasčių, kodėl DŽS simptomai tokie įvairūs, yra glaudus žarnyno ir smegenų ryšys. Per nervą klajoklį (vagus) tarp jų nuolat vyksta komunikacija, todėl emocinė būsena gali turėti įtakos virškinimui, o virškinimo problemos – savijautai ir nuotaikai.

Kai žmogus ilgą laiką nesupranta, kas sukelia simptomus, atsiranda ir emocinis nuovargis. Gali kilti baimė valgyti tam tikrą maistą, baimė įvairiose gyvenimo situacijose būti tarp žmonių, pyktis ant savęs ir savo kūno ar nuolatinis analizavimas: „Kas man netiko?“ ir „Ką šį kartą padariau ne taip?“ Todėl DŽS dažnai veikia ne tik fizinę, bet ir emocinę savijautą.

Vis dėlto yra simptomų, kurių nereikėtų priskirti tik DŽS. Jei pastebite kraują išmatose, nepaaiškinamą svorio kritimą, karščiavimą, naktinius tuštinimosi epizodus, kasdienį viduriavimą arba simptomai tampa vis stipresni, svarbu kreiptis į gydytoją. Tokiais atvejais gali reikėti papildomų tyrimų, kad būtų atmestos kitos virškinimo sistemos ligos.

Pirmas žingsnis, norint aiškiau suprasti savo kūno siunčiamus signalus, yra pradėti stebėti, žymėtis ir analizuoti: kada simptomai atsiranda, ką tuo metu valgėte, kokia buvo emocinė būsena, miego kokybė ar dienos ritmas. Simptomų pažinimas ir savo kūno reakcijų stebėjimas padeda geriau suprasti, kas gali veikti savijautą, ir tikslingiau nukreipia į sprendimų paiešką.