Įsivaizduok situaciją: draugai kviečia vakarieniauti, tačiau tu nežinai, kaip tą dieną jausiesi. Galbūt norėtum pasiūlyti kitą restoraną, o gal apskritai likti namuose. Tačiau vietoj paprasto paaiškinimo galvoje pradeda suktis klausimai: ką pasakyti, kad suprastų? Ar nereikės vėl teisintis? O gal paprasčiau nieko neaiškinti?
Gyvenant su Dirgliosios žarnos sindromu (DŽS) kartais sudėtinga ne tik susidoroti su nemaloniais virškinimo simptomais, bet ir apie juos kalbėti. Ypač tuomet, kai aplinkiniai nemato, kaip iš tiesų jautiesi. Tačiau kalbėti apie DŽS nereiškia, kad privalai visiems išsamiai pasakoti apie savo sveikatą. Kartais pakanka kelių sakinių, kurie padeda kitam žmogui geriau suprasti tavo poreikius.
Kodėl apie DŽS kartais sunku kalbėti?
Pilvo skausmas, pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar kiti nemalonūs virškinimo simptomai nėra temos, kurias visada lengva aptarti net su artimiausiais žmonėmis. Prie to prisideda ir tai, kad DŽS dažnai nėra matomas išoriškai. Žmogus gali atrodyti visiškai gerai, tačiau tuo pat metu jausti stiprų diskomfortą ar nerimą dėl to, kaip jausis vėliau.
Kartais atsiranda baimė būti nesuprastam. Galbūt jau teko išgirsti „visiems kartais skauda pilvą“ arba „reikia mažiau jaudintis“. Tokios reakcijos gali sukelti jausmą, kad tavo patirtis nėra vertinama rimtai. Apie tai kalbama ir moksliniame tyrime, nagrinėjančiame DŽS patiriamą stigmą. Jame aptariama, kaip baimė būti nesuprastam ar nuvertintam gali apsunkinti kalbėjimą apie savo sveikatą. Todėl nenoras kalbėti nebūtinai reiškia, kad žmogus nepasitiki savo artimaisiais. Kartais tiesiog sunku rasti tinkamus žodžius ar nežinoma, kokios reakcijos tikėtis.
Kiek pasakoti ir kaip paprašyti palaikymo?
Kalbant apie sveikatą svarbu prisiminti, kad pats gali pasirinkti, kiek informacijos nori atskleisti. Vieniems žmonėms natūralu atvirai papasakoti apie diagnozę ir nemalonius simptomus. Kitiems patogiau pradėti nuo paprasto paaiškinimo, kad turi jautresnę virškinimo sistemą ir kartais dėl to tenka keisti planus. Pavyzdžiui:
„Turiu virškinimo problemų, dėl kurių kartais jaučiu nemalonius simptomus. Todėl ne visada galiu iš anksto žinoti, kaip jausiuosi.“
Kartais artimieji nuoširdžiai nori padėti, tačiau nežino, kaip tai padaryti. Jie gali siūlyti įvairius mitybos pakeitimus ar dalytis internete rastais patarimais. Nors tokios pastangos gali kilti iš rūpesčio, ne visada būtent tokios pagalbos norisi. Todėl naudinga įvardyti ne tik tai, kaip jautiesi, bet ir kokio palaikymo tau reikia. Pavyzdžiui:
- „Man šiuo metu labiausiai padėtų, jei tiesiog išklausytum.“
- „Vertinu, kad nori padėti, bet savo mitybą jau derinu pagal tai, ką toleruoju. Nenoriu papildomų patarimų.“
- „Man būtų ramiau, jei prieš eidami valgyti galėtume kartu peržiūrėti restorano meniu.“
Nereikia kiekvieną kartą paaiškinti visų medicininių detalių ar įrodinėti, kodėl šį kartą negali elgtis taip, kaip įprastai. Tavo poreikiai yra svarbūs net tada, kai kitas žmogus nežino visų tavo sveikatos istorijos detalių.
Kai nemalonūs simptomai pakeičia planus
Vienas iš sudėtingų išgyvenimų susijusiu su DŽS yra tai, kad nemalonūs simptomai ne visada yra nuspėjami. Gali būti dienų, kai jautiesi pakankamai gerai ir gali įprastai leisti laiką, tačiau kartais savijauta pasikeičia netikėtai. Tuomet tenka atsisakyti susitikimo ar pakeisti planus. Tokiose situacijose gali atsirasti nusivylimas ar kaltės jausmas, ypač jei atrodo, kad nuvili kitus. Tačiau prastesnė savijauta nereiškia, kad nenori leisti laiko kartu. Kartais artimiesiems gali padėti paprastas paaiškinimas:
„Aš tikrai norėjau susitikti, bet šiandien jaučiuosi prasčiau. Gal galėtume perkelti susitikimą kitai dienai?“
Ne visada pavyks išvengti nusivylimo, tačiau atviras pokalbis gali padėti suprasti, kad pasikeitę planai nėra abejingumo ženklas.
O jeigu artimieji vis tiek nesupranta? Kartais galima išgirsti, kad viskas susiję tik su stresu arba kad užtektų atsisakyti vieno ar kito produkto. Šiuo atveju svarbu prisiminti, kad DŽS yra žarnyno ir smegenų sąveikos sutrikimas, o nemaloniems simptomams įtakos gali turėti įvairūs veiksniai. Tai, kad emocinė savijauta gali veikti žarnyno veiklą, nereiškia, jog nemalonūs simptomai yra išgalvoti. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje „Žarnyno ir smegenų ryšys: kodėl jis svarbus DŽS savijautai?“.
Jeigu pokalbio metu jauti, kad tavo patirtis nėra suprantama ar priimama rimtai, neprivalai kiekvieną kartą iš naujo aiškintis ar teisintis. Gali pasirinkti, kiek apie tai kalbėti ir kada pokalbį užbaigti.
Su DŽS nereikia tvarkytis vienam
Palaikymas ne visada reiškia sprendimo pasiūlymą. Kartais svarbiau žinoti, kad artimieji priims tavo patirtį rimtai, nereikalaus pasiaiškinimų dėl kiekvieno mitybos pasirinkimo ir supras, jei savijauta netikėtai pasikeis. Tam nebūtina suprasti visko apie DŽS. Kartais užtenka paprastų klausimų: „Kaip šiandien jautiesi?“, „Ar galiu kuo nors padėti?“ ar „Gal norėtum, kad šį kartą suplanuotume susitikimą kitaip?“
Gyvenant su DŽS gali prireikti laiko, kol pavyks geriau suprasti savo organizmo reakcijas ir išmokti apie savo poreikius kalbėti su kitais. Nebūtina iš karto žinoti, kaip viską paaiškinti, ir nebūtina apie savo sveikatą pasakoti kiekvienam. Tačiau taip pat nereikia manyti, kad visus su DŽS susijusius sunkumus privalai spręsti vienas.
Palaikymas gali būti labai įvairus – nuo supratingo pokalbio su artimuoju iki pagalbos, kurią suteikia gydytojas. Kartais pirmas žingsnis į didesnį supratimą yra visai paprastas – pasakyti, kaip iš tiesų jautiesi, ir leisti kitam žmogui tave išgirsti.
❗Dalinuosi edukacine informacija, patirtimi ir kviečiu gilintis bei ieškoti atsakymų. DŽS diagnozę ir gydymo planą nustato šeimos gydytojas arba gydytojas gastroenterologas.
