Prieš svarbų susitikimą staiga pradeda sukti pilvą. Įtemptą savaitę virškinimo simptomai sustiprėja, nors mityba beveik nepasikeitė. O ramesniu laikotarpiu savijauta kartais būna visai kitokia. Tai nereiškia, kad simptomai yra „tik galvoje“. Žarnynas ir smegenys iš tikrųjų nuolat komunikuoja tarpusavyje.
DŽS priklauso vadinamiesiems žarnyno ir smegenų sąveikos sutrikimams (disorders of gut-brain interaction, DGBI). Rome Foundation nurodo, kad šių sutrikimų simptomai gali būti susiję su žarnyno motorikos ir jautrumo pokyčiais, mikrobiota, imunine sistema bei tuo, kaip smegenys apdoroja iš žarnyno gaunamus signalus. Plačiau apie žarnyno ir smegenų sąveikos sutrikimus – Rome Foundation.
Kaip žarnynas ir smegenys komunikuoja?
Šis ryšys yra abipusis. Smegenys nuolat gauna informaciją apie tai, kas vyksta virškinimo sistemoje, o nervų sistema savo ruožtu gali veikti žarnyno veiklą ir tai, kaip stipriai jaučiami iš jo ateinantys signalai.
Šioje komunikacijoje dalyvauja enterinė ir autonominė nervų sistemos, hormoniniai bei imuniniai signalai ir žarnyno mikrobiota. Klajoklis nervas yra viena iš žarnyną ir smegenis jungiančių grandžių, tačiau visas ryšys yra gerokai sudėtingesnis nei vienas nervas.
Kodėl DŽS atveju pojūčiai gali būti stipresni?
Vienas iš DŽS mechanizmų gali būti padidėjęs žarnyno jautrumas. Tai reiškia, kad įprasti procesai, pavyzdžiui, žarnyno tempimas ar dujų kaupimasis, gali būti jaučiami stipriau ir sukelti diskomfortą ar skausmą. DŽS atveju gali keistis ir žarnyno motorika – žarnyno turinys gali judėti greičiau arba lėčiau, todėl keičiasi ir tuštinimasis. Plačiau apie šiuos mechanizmus galima sužinoti JAV Nacionalinio diabeto, virškinimo ir inkstų ligų instituto (NIDDK) pateikiamoje informacijoje apie DŽS priežastis ir simptomus.
Būtent todėl DŽS simptomai yra tikri ir neišgalvoti, net jei jų pobūdis ir stiprumas kiekvienam žmogui skiriasi. Daugiau apie tai skaitykite straipsnyje DŽS simptomai: kodėl kiekvienam jie gali būti skirtingi?
Ką bendro su tuo turi stresas?
Stresas nėra laikomas vienintele ar tiesiogine DŽS priežastimi, tačiau jis gali turėti įtakos simptomų stiprumui. Patiriant stresą gali keistis nervų sistemos veikla, žarnyno motorika ir jautrumas, todėl įtemptu laikotarpiu pilvo skausmas, pūtimas ar kiti virškinimo pojūčiai gali būti jaučiami stipriau. Tai aptariama Kanados virškinimo sistemos draugijos apžvalgoje apie žarnyno ir smegenų ryšį.
Kita vertus, pasikartojantys ar nenuspėjami virškinimo simptomai patys gali kelti įtampą. Pavyzdžiui, gali atsirasti nerimas prieš kelionę, valgymą ne namuose ar svarbų renginį, kai nežinai, kaip tą dieną jausiesi.
Taip gali susidaryti ratas: simptomai kelia įtampą, o padidėjusi įtampa savo ruožtu gali sustiprinti virškinimo pojūčius. Tai gerai parodo, kaip glaudžiai tarpusavyje susiję nervų sistema ir virškinimas.
Kodėl verta stebėti daugiau nei maistą?
Žarnyno ir smegenų ryšys padeda suprasti, kodėl klausimas Ką suvalgiau? ne visada pateikia visą atsakymą.
Maistas gali būti svarbus, tačiau kartu verta atkreipti dėmesį į miegą, stresą, fizinį aktyvumą, kasdienės rutinos pokyčius ir simptomų laiką. Stebint šiuos veiksnius kartu gali būti lengviau pastebėti pasikartojimus ir geriau pažinti savo savijautą.
Tam gali padėti maisto ir savijautos dienoraštis.
Ar gali padėti psichologinės priemonės?
DŽS kiekvienam gali pasireikšti skirtingai, todėl ir tinkamos pagalbos priemonės nėra vienodos visiems. Tarp DŽS valdyme taikomų psichologinių priemonių NIDDK nurodo kognityvinę elgesio terapiją ir į žarnyną nukreiptą hipnoterapiją.
Tokios priemonės nėra taikomos todėl, kad DŽS būtų psichologinė liga. Jų tikslas – veikti žarnyno ir smegenų komunikaciją bei nervų sistemos reakciją į virškinimo signalus.
Todėl rūpinantis DŽS savijauta verta vertinti platesnį vaizdą. Maistas, miegas, stresas, judėjimas, rutina ir žarnyno jautrumas gali būti tarpusavyje susiję ir skirtingai veikti savijautą.
Plačiau apie DŽS ir jo mechanizmus skaitykite straipsnyje Kas yra dirgliosios žarnos sindromas (DŽS)?
Ši informacija yra edukacinio pobūdžio. DŽS simptomai yra realūs ir neišgalvoti, o stresas ir emocinė būsena yra tik dalis veiksnių, galinčių turėti įtakos savijautai. DŽS diagnozę ir gydymo planą nustato šeimos gydytojas arba gydytojas gastroenterologas.
