Kai kartojasi pilvo pūtimas, skausmas ar kiti virškinimo simptomai, pirmas klausimas dažnai būna: Ką suvalgiau? Maistas iš tiesų gali turėti įtakos savijautai, tačiau jis nėra vienintelis veiksnys.

Stresas, miego kokybė, fizinis aktyvumas, pasikeitusi rutina ar keli dalykai vienu metu taip pat gali sutapti su simptomų pokyčiais. Todėl verta žiūrėti plačiau ir rinktis maisto ir savijautos dienoraštį.

Kuo toks dienoraštis gali būti naudingas?

Kasdien užrašant kelis pagrindinius dalykus lengviau pastebėti pasikartojimus, kuriuos iš atminties atsekti būtų sudėtinga. Pavyzdžiui, ar pilvo pūtimas dažniau atsiranda po tam tikro maisto, o gal tomis pačiomis dienomis prasčiau miegojai, patiri daugiau streso ar pasikeitė įprastas valgymo ritmas.

Maisto ir savijautos dienoraščio tikslas nėra pačiam nustatyti diagnozę ar kuo greičiau atrasti vieną kaltą produktą. Jis gali padėti surinkti daugiau informacijos apie savo savijautą ir, prireikus, aiškiau ją aptarti su specialistu.

Ne pelno siekiančios edukacijos ir tyrimų organizacijos (International Foundation for Gastrointestinal Disorders, IFFGD) parengtame simptomų dienoraštyje rekomenduojama kartu žymėti ne tik mitybą, bet ir simptomus, vaistus, tuštinimosi pokyčius, emocinę būseną bei fizinį aktyvumą. Dienoraščio pildymas 2 – 4  savaites gali padėti pastebėti galimas sąsajas su maistu, judėjimu, stresu ir miegu.

Ką verta žymėtis?

• Maistą ir gėrimus. Užsirašyk, ką valgei ir gėrei, apytikslį kiekį bei laiką. Nebūtina sverti kiekvieno produkto, bet svarbu informaciją žymėti nuosekliai.
• Simptomus. Pasižymėk, kada atsirado pilvo pūtimas, skausmas, dujų kaupimasis, diskomfortas ar tuštinimosi pokyčiai. Gali padėti ir paprasta skalė nuo 0 iki 10, leidžianti stebėti ne tik simptomų atsiradimą, bet ir jų stiprumą.
• Miegą. Kiek miegojai? Ar pabudęs jauteisi pailsėjęs? Tai suteikia papildomo konteksto vertinant bendrą tos dienos savijautą.
• Stresą ir emocinę būseną. Nebūtina išsamiai aprašyti kiekvienos emocijos. Gali pakakti kelių žodžių: rami diena, daug įtampos, jaučiau nerimą ir pan.
• Fizinį aktyvumą ir rutiną. Treniruotė, ilga sėdima diena, kelionė, praleistas valgymas ar gerokai pasikeitęs dienos ritmas taip pat gali suteikti naudingo konteksto.

Jeigu aktualu, galima pasižymėti ir vartojamus vaistus ar papildus, menstruacijų ciklą bei kitus tos dienos pokyčius.

Ne kiekvienas sutapimas yra priežastis

Jeigu vieną vakarą suvalgei tam tikrą produktą, o po kelių valandų pradėjo pūsti pilvą, tai dar nereiškia, kad tą produktą būtina išbraukti iš mitybos. Svarbiau stebėti, ar situacija kartojasi. Reikšmės gali turėti ne tik pats produktas, bet ir jo kiekis, visas tos dienos maistas, valgymo laikas, stresas, miegas ar keli veiksniai kartu.

DŽS simptomai gali skirtis tarp žmonių ir keistis net tam pačiam žmogui. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje DŽS simptomai: kodėl kiekvienam jie gali būti skirtingi?

Kaip pradėti?

Dienoraštis neturi tapti dar viena sudėtinga pareiga. Gali pakakti užrašų telefone, paprastos lentelės ar sąsiuvinio. Svarbiausia yra nekontroliuoti kiekvienos dienos detalės, o per ilgesnį laiką pastebėti pasikartojimus ir stebėti savo kūno signalus.

Surinkta informacija gali būti naudinga ir ruošiantis pokalbiui su gydytoju. Plačiau apie DŽS diagnozę skaitykite straipsnyje Kaip sužinoti, ar turiu dirgliosios žarnos sindromą?

Ši informacija yra edukacinio pobūdžio ir nėra skirta savidiagnostikai. DŽS diagnozę ir gydymo planą nustato šeimos gydytojas arba gydytojas gastroenterologas. Jei simptomai kartojasi ar kelia nerimą, juos verta aptarti su specialistu.