Ar turint Dirgliosios žarnos sindromą (DŽS) galima valgyti pupeles? O avokadus, obuolius ar įprastą duoną? Ieškant informacijos apie Low FODMAP dietą, dažnai galima rasti ilgus produktų sąrašus, suskirstytus į dvi kategorijas, nurodančias galimus ir negalimus produktus. Tačiau toks skirstymas ne visada tiksliai atspindi šio mitybos metodo esmę.
Low FODMAP dieta nesuteikia universalaus draudžiamų produktų sąrašo visiems. Svarbu ne tik tai, kokį produktą valgome, bet ir jo kiekis, sudėtis bei individuali organizmo tolerancija. Todėl tas pats produktas vienam žmogui gali nesukelti nemalonių virškinimo simptomų, o kitam – sustiprinti diskomfortą.
Low FODMAP dieta padeda nustatyti individualią maisto produktų toleranciją
FODMAP – tai grupė trumpųjų grandinių angliavandenių, kurie plonojoje žarnoje gali būti nevisiškai pasisavinami. Dalis jų pritraukia vandens į žarnyną, o patekę į storąją žarną yra fermentuojami bakterijų. Šie natūralūs procesai kai kuriems DŽS turintiems žmonėms gali prisidėti prie pilvo pūtimo, skausmo, dujų kaupimosi ar tuštinimosi pokyčių. Tačiau skirtingų FODMAP grupių poveikis nėra vienodas. Vienas žmogus gali jautriau reaguoti į laktozę, kitas – į fruktanus, randamus svogūnuose ar česnakuose, o trečias gali gerai toleruoti ir vienus, ir kitus.
Be to, daugiau FODMAP turinčių produktų nebūtinai reikia atsisakyti. Svarbu atsižvelgti į jų kiekį ir individualią toleranciją. O kai kurie šiai grupei priskiriami produktai yra vertingi skaidulų ir kitų maistinių medžiagų šaltiniai. Low FODMAP dietos tikslas yra išsiaiškinti, kurios FODMAP grupės ir kokie jų kiekiai konkrečiam žmogui gali sustiprinti nemalonius simptomus, o vėliau sudaryti kuo įvairesnę individualiai toleruojamą mitybą. Plačiau apie metodo principus ir tris jo etapus skaitykite ankstesniame straipsnyje „Low FODMAP dieta: kas tai ir kaip jos laikytis?“.
Kokie produktai turi daugiau, o kokie – mažiau FODMAP?
Australijos „Monash University“ mokslininkai, sukūrę Low FODMAP metodą, laboratorijose tiria įvairių maisto produktų FODMAP kiekį. Remiantis jų duomenimis, galima išskirti dažniausiai pasitaikančius daugiau ir mažiau FODMAP turinčių produktų pavyzdžius.
|
Produktų grupė |
Daugiau FODMAP turinčių produktų pavyzdžiai |
Mažiau FODMAP turinčių produktų pavyzdžiai |
|
Daržovės |
Svogūnai, česnakai, artišokai, smidrai |
Morkos, agurkai, bulvės, baklažanai, šparaginės pupelės |
|
Vaisiai |
Obuoliai, kriaušės, mangai, vyšnios |
Kiviai, apelsinai, mandarinai, ananasai |
|
Pieno produktai |
Įprastas karvės pienas, dalis įprastų jogurtų, ledai |
Pienas be laktozės, kietieji sūriai, feta |
|
Grūdiniai produktai |
Dalis kvietinių ir ruginių duonos gaminių, kvietiniai makaronai |
Ryžiai, avižos, bolivinės balandos, ryžių makaronai |
|
Ankštiniai |
Didesnės įprastų pupelių, avinžirnių ar lęšių porcijos |
Tam tikros nedidelės konservuotų, nuvarvintų avinžirnių ar lęšių porcijos |
|
Riešutai |
Anakardžiai, pistacijos |
Graikiniai riešutai, žemės riešutai, makadamijos riešutai |
Svarbu: lentelėje pateikti bendri pavyzdžiai, o ne universalus leidžiamų ir draudžiamų produktų sąrašas. Produktų FODMAP kiekis priklauso nuo porcijos dydžio, o kai kuriais atvejais – ir nuo paruošimo būdo ar sudėties. Išsamesnę informaciją apie skirtingas produktų grupes galima rasti „Monash University“ pateikiamame FODMAP produktų sąraše.
Kodėl porcijos dydis toks svarbus?
Vienas dažniausiais pasitaikančių įsitikinimų yra, kad daugiau FODMAP turinčio produkto būtina visiškai atsisakyti, o mažiau FODMAP turinčius produktus galima valgyti neribotais kiekiais. Iš tiesų to paties produkto FODMAP kiekis priklauso nuo suvalgomos porcijos. Kuo didesnis tam tikrų FODMAP turinčio maisto kiekis, tuo daugiau šių angliavandenių patenka į virškinimo sistemą ir, priklausomai nuo individualaus jautrumo, gali prisidėti prie nemalonių simptomų.
Pavyzdžiui, konservuoti avinžirniai. Maždaug 46 g nuvarvintų konservuotų avinžirnių porcija priskiriama mažai FODMAP turinčiam pasirinkimui. Tačiau padidinus porciją iki 84 g, padidėja ir suvartojamas FODMAP kiekis, todėl jautresniems žmonėms tokia porcija jau gali sukelti nemalonių virškinimo simptomų. Tai nereiškia, kad 46 g avinžirnių visiems bus tinkama porcija, o 84 g būtinai sukels diskomfortą. Šis pavyzdys parodo patį principą, kad tas pats produktas, priklausomai nuo kiekio, gali būti toleruojamas skirtingai.
Ankštinių atveju svarbus ir paruošimo būdas. Pavyzdžiui, konservuojant avinžirnius ar lęšius, dalis vandenyje tirpių FODMAP pereina į skystį. Todėl nuvarvintuose ir nuplautuose konservuotuose ankštiniuose jų kiekis gali būti mažesnis. Verta prisiminti, kad ankštiniai produktai yra vertingas augalinių baltymų, skaidulų ir kitų maistinių medžiagų šaltinis. Vien dėl DŽS diagnozės jų nebūtina visiškai atsisakyti. Plačiau apie ankštinių įtraukimą į mitybą skaitykite „Monash University“ straipsnyje.
Svarbiausia – individuali tolerancija, o ne kuo daugiau apribojimų
Renkantis produktus verta atkreipti dėmesį ne tik į jų kiekį, bet ir į sudėtį. Pavyzdžiui, padažuose, marinatuose ar prieskonių mišiniuose gali būti daugiau FODMAP turinčių ingredientų, tokių kaip svogūnai ar česnakai.
Taip pat svarbu nepainioti Low FODMAP su mityba be glitimo. Užrašas „be glitimo“ dar nereiškia, kad produktas turi mažai FODMAP. Glitimas yra baltymas, o FODMAP – tam tikri angliavandeniai. Todėl svarbu vertinti visą produkto sudėtį. Geriau suprasti savo organizmo reakcijas gali padėti ir maisto bei savijautos dienoraštis, kuriame stebima ne tik mityba, bet ir nemalonių simptomų pasireiškimas, miegas, stresas ar kiti kasdieniai veiksniai. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje „Maisto ir savijautos dienoraštis: ką ir kodėl verta žymėtis?“.
Svarbu prisiminti, kad Low FODMAP nėra ilgalaikė griežto ribojimo dieta. Šis metodas skirtas laikinai sumažinti FODMAP kiekį, išsiaiškinti individualią toleranciją ir palaipsniui grįžti prie kuo įvairesnės mitybos.
Low FODMAP tikslas – ne atsisakyti kuo daugiau produktų, o atrasti įvairią mitybą, kuri tinka būtent tau ir padeda valdyti nemalonius simptomus.
❗Dalinuosi edukacine informacija, patirtimi ir kviečiu gilintis bei ieškoti atsakymų. DŽS diagnozę ir gydymo planą nustato šeimos gydytojas arba gydytojas gastroenterologas. Low FODMAP metodą rekomenduojama taikyti su specialistu, turinčiu patirties šioje srityje.
